Meditacija. Kuo ji naudinga?

Meditacija. Kuo ji naudinga?

Atrodo, kad iki šiol visi girdėjo apie meditacijos naudą psichinei ir fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliari meditacija padeda atsipalaiduoti, nusiramina, mažina baimę, stresą, depresiją, kraujospūdį, gerina atmintį, padeda sąmoningesniems ir išnaikinti ydas. Tiesa, bet tai tik šalutinis poveikis. Iš esmės meditacija yra būdas pasiekti samadhi (nušvitimo) būseną ir užmegzti ryšį su Dievu. Vieniems pavyksta iš pirmo karto, kitiems reikia investuoti daugiau pastangų.

Kas yra meditacija?

Šnekamąja kalba vadiname susikaupimo meditaciniais pratimais, tačiau jogoje viskas yra kitaip. Meditacija yra neapgalvotumo būsena, kurią galima pasiekti praktikuojant susikaupimą (dharana).

Metodai yra skirtingi ir kiekvienas jų skirtas skirtingo temperamento ir tipo žmonėms, tačiau galutinis visų tikslas yra tas pats – nirvakalpa samadhi.

Jogos meistrai lygina meditacijos būseną su miegu. Miegas yra gili meditacija be sąmonės, o meditacija yra gilus miegas su sąmone.

Mokytojai moko susikaupti, norint pasiekti meditacinę būseną. Kai tai padaroma, žmogus turi judėti pats. Šios būsenos apibūdinti negalima, tačiau yra žymenų, leidžiančių suprasti, kiek toli medituotojas nuėjo.

„Koncentracija (dharana) – meditacija (dhyana) – pabudimas / nušvitimas (samadhi)“ – Patandžalis, Jogos sutros

Kaip medituoti?

Svarbiausia – noras ir valia. Praktikuojantys asmenys iš pradžių gali turėti didelį entuziazmą, bet kai jie nemato greitų rezultatų, jis išnyksta. Kai kurie tikisi tiesioginių vizijų, šviesų, garsų, išorinių potyrių. Tokie išgyvenimai galimi, tačiau dažnai tampa kliūtimis, o ne pagalba.

Tokių jausmų sulaukę žmonės linkę prie jų prisirišti ir dėl to stabdoma tolesnė pažanga. Jei esate pasiryžęs medituoti, darykite tai ilgai ir rezultatai nenuvils. Reguliari pranajamos (kvėpavimo pratimų) praktika paskatins susikaupimą (dharana), ves į meditacinę būseną.

Meditacija pradedantiesiems – pamoka

Aprašyta meditacija tinka pradedantiesiems atlikti namuose. Pirmą ir antrą pratimą darykite kartu bent 3-4 mėnesius ir tikrai pajusite teigiamus pokyčius. Kai įsitvirtinsite praktikoje, automatiškai pereisite į gilesnes meditacijos fazes.

Laikysena

1) Raskite patogią, ramią ir plokščią vietą.
2) Įsitikinkite, kad niekas jūsų netrukdo ir yra gryno oro.
3) Sėdėkite tiesia nugara ant antklodės, patogios pagalvės ar kėdės.

Laikysena turi būti patogi, kad niekas nespaustų ir neskaudėtų. (Netreniruoti žmonės turėtų tikėtis, kad ilgą laiką sėdint statinėje padėtyje skaudės raumenis ir raiščius. Daug kas nori sėdėti kaip jogai lotoso pozoje, tačiau tai dažniausiai reikalauja ilgalaikių treniruočių ir nėra būtina pirminėms meditacijos praktikoms. Kiekvienas gali sėdėti ant kėdės tiesia nugara, kojos ant žemės. Nustosite galvoti apie skaudančius kelius ir nugarą.)

Kvėpavimas

Tai pati paprasčiausia pranajam, bet tinkamai atlikta bet kuriam praktikui duos puikių rezultatų.

Užsimerkite.

Kvėpuokite ramiai, giliai, lėtai, be pastangų per nosį keletą minučių. (Ritmas – įkvėpkite 5,5 sekundės, iškvėpkite 5,5 sekundės, nelaikydami) Leiskite kvėpavimui laisvai tekėti, nesistenkite jo kontroliuoti.

Kai tik įeisite į ritmą, pereikite prie kitos fazės – susikaupimo.

Koncentracija (dharana)

Žemiau pateikiami du praktikos variantai. Pirmąjį darykite mažiausiai 1 mėnesį, tada galėsite pereiti prie kito.

1) Atkreipkite dėmesį, kaip kvėpavimas įeina ir išeina per šnerves.
Pradėkite nuo 5 minučių, laiką galima palaipsniui pratęsti iki 3 valandų.
Stebėkite savo jausmus ir išgyvenimus. (Po praktikos užsirašykite.)
Nekovokite su savo mintimis. Leisk joms ateiti, bet nekreipkite dėmesio ir jos išeis.

Jei jus užklumpa kokia nors mintis, švelniai grįžkite atgal.
Jei mintys jus trikdo, skaičiuokite savo įkvėpimus. Lėtas ir ramus kvėpavimas nuramins protą, o minčių srautas taps ramesnis.
Kasdieniame gyvenime ir toliau stebėkite savo kvėpavimą, kai meditacija pasibaigs.

Iš pradžių bus sunku, bet laikui bėgant stebėti savo kvėpavimą taps antra prigimtis. Panašiai kaip vairuotojams iš pradžių sunku perjungti pavaras, žiūrėti į veidrodėlius, kelią ir ženklus, bet vėliau tai tampa automatika.

2) Atkreipkite dėmesį, kaip kvėpavimas įeina ir išeina per šnerves.
Sutelkite dėmesį į šaltinį, tarp antakių arba širdies čakrą.
Stebėkite savo jausmus ir išgyvenimus. Užsirašykite.
Toliau stebėkite savo kvėpavimą ir kasdieniame gyvenime.

Svarbu: kiek laiko? Pagal jogos tradicijas gera koncentracija pasiekiama jau po 144 pranajamų. (Pradedantieji gali pradėti nuo 12 įkvėpimų ir iškvėpimų, bet pageidautina atlikti visus 144.) Gali atrodyti, kad tai ilgai trunka, tačiau dažnai švaistome laiką nenaudingoms veikloms (televizijai, žaidimams ir kt.). Pabandžius vieną kartą, tikrai norėsis dar kartą, nes efektas bus nuostabus.

Kada medituoti? Geriausias laikas ir vieta.

Panašiai kaip sodinant medžius, geriausias laikas pradėti medituoti yra prieš 10 metų, taip pat ir dabar. Jei esate pakankamai subrendęs, kad bent jau išbandytumėte meditacijos praktiką, tada du ar trys kartai geriausiai tinka dienos ritmu.

Galite tiesiog keltis valanda anksčiau nei įprastai, skubėdami į darbus ar paskaitas, kad ryte spėtumėte pamedituoti.
Vakare – tarp 17.00 ir 18.00 arba prieš pat miegą.

Pratimams skirkite 5-30 minučių.

Stenkitės treniruotis kiekvieną dieną bent trumapai. Įtvirtinus praktiką bent mėnesį, meditacijos trukmę galite pratęsti pagal pageidavimą. Pagrindinė užduotis pradiniame etape – sukurti naują rutiną, o ne siekti rekordų.

Meditacija (dhyana)

Įvaldę susikaupimo praktiką, spontaniškai pereisite į meditacijos fazę. Tai užtruks, bet laikas vis tiek eina į priekį. Meditacija pradedantiesiems yra sunkesnė, nes įprotis nesusiformavo, bet tai gerai. Kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau tapsite patyrusiu medituotoju.

„Dhyana“ arba meditacija yra ta stadija, kai protas susikoncentruoja tik į pasirinktą objektą ir jo netrikdo kitos mintys. Pasiekti šią būseną nėra lengva, bet įmanoma.

Iš pradžių minčių srautas atrodo nenutrūkstamas, tačiau tai yra iliuzija. Ilgai medituodami galite pastebėti pauzes tarp minčių.

Kitas žingsnis – pailginti pauzes tarp dviejų minčių. Žingsnis po žingsnio, sekundė po sekundės šios pauzės galimos ir pavyks jas pratęsti ir pasiekti meditacinę būseną.

Meditacijos rūšys

Kiekvienas praktikuojantis asmuo gali pasirinkti sutelkti dėmesį į skirtingus objektus pagal savo charakterį ir polinkius.

Susikoncentruoti galima į čakras (atitinkančias energetinius centrus, liaukų išsidėstymą kūne), išorinius objektus (vaizdus, ​​gamtos reiškinius – dangų, upę, kalną, medį; tašką ant sienos, žvakės liepsną, ikoną), garsus, mantras, kvėpavimą ar vidinius pojūčius (skausmą, atjautą, malonumą ir kt.).

Kiekviena religinė ir dvasinė mokykla laikui bėgant sukūrė savo šiek tiek kitokias dvasines praktikas. Juos visus sieja supratimas apie kvėpavimo svarbą ir kvėpavimo panaudojimą aukštesnėms dvasinėms būsenoms pasiekti.

Niekas čia aprašytas neturėtų būti vertinamas nominaliąja verte.

Praktikos privalumai

Meditacija yra praktika, kurią pradėti niekada nevėlu. Ar jums 50, 40, 20 ar 80 metų? Bet kuriuo atveju pajusite teigiamą naudą:

• protas taps ramesnis;
• kasdien suvokti savo mintis, kalbą ir veiksmus;
• pagerės koncentracijos gebėjimai;
• pagerės miegas;
• sumažės rūpesčiai ir stresas;
• sumažės pyktis ;
• pagerės sveikata .

Meditacija suteiks galimybę pažvelgti į save iš šalies. Praktikos metu galite nustebti, kiek daug minčių jumyse susikaupė, tačiau nekreipkite į jas dėmesio. Likite kaip stebėtojas.

Ilgiau praktikuodami pastebėsite, kad dalykai ir procesai, kurie anksčiau jus kėlė nerimą, nebekelia tokių bangų jūsų mintyse. Galite jaustis kaip pašalinis žmogus. Kalbėjimas, pyktis, džiaugsmas, išgyvenimai – pastebėsite, kad daugelis šių procesų vyksta automatiškai, be sąmoningo proto įsitraukimo. (Spontaniškai kalbai sustabdyti rekomenduojama naudoti kechari mudra.)

Didėjant sąmoningumui, galėsite kontroliuoti save ir pasakyti, ką iš tikrųjų turite omenyje. Automatizuoti proto procesai leis jums lengviau transformuotis ir galėsite susikurti tokį gyvenimą bei santykius su žmonėmis, kokių visada norėjote.